Pereiti prie pagrindinio turinio
IKEA Maistas

Jei sienos galėtų kalbėti, mums nereikėtų

Namų sienos saugo daugybę istorijų – tarp jų ir tylų, nematomą skausmą dėl smurto artimoje aplinkoje. Beveik kas antras Lietuvos gyventojas yra įtaręs ar pastebėjęs smurto ženklų savo aplinkoje* – tai tik įrodo, kad problema yra arčiau, nei įprasta manyti.

Ir nors pačios sienos niekada neprabils, mes, kaip visuomenė, galime pastebėti smurto požymius, klausytis su empatija ir drąsiai kalbėti apie tai, apie ką kiti tyli. Šiandien 6 iš 10 apklaustųjų pripažįsta nežinantys, kaip reikėtų elgtis susidūrus su smurtu, o daugelis gailisi nesiėmę veiksmų.

Junkitės prie mūsų judėjimo, stebėkite aplinką plačiai atmerktomis akimis ir prisidėkite prie pokyčių. Tik veikiant išvien, namai gali tapti saugesne vieta visiems.

* 2026 m. „Norstat“ apklausa

Pastebėk smurtą

IKEA tiki, kad namai turėtų būti kupini saugumo ir pagarbos. Deja, savuosiuose taip jaučiasi ne visi. Kas ketvirta moteris Lietuvoje bent kartą gyvenime yra patyrusi partnerio smurtą.

Štai kodėl nusprendėme prabilti apie smurtą artimoje aplinkoje ir pradėti iniciatyvą „Pastebėk smurtą“.

Apie iniciatyvą

Smurtas artimoje aplinkoje – kas tai?

Smurtas artimoje aplinkoje dažnai susijęs su poros santykiais, todėl įprasta manyti, kad tai privatus dviejų žmonių reikalas. Tačiau iš tiesų smurtas yra visos visuomenės problema.

 

82 % Lietuvos gyventojų jau dabar nesutinka, kad smurtas yra privatus reikalas, sprendžiamas tik šeimos viduje.

 „Eurobarometro“ apklausa apie lyčių stereotipus ir smurtą prieš moteris (2024)

Vaizdas iš viršaus: du žmonės sėdi prie stalo, bendrauja ir mėgaujasi vaisių griežinėliais bei gaiviaisiais gėrimais.

Esama įvairių smurto rūšių:

Psichologinis smurtas
Sąmoningas poveikis kito žmogaus psichikai, kai prievarta ir grasinimais siekiama pažeisti asmens psichologinį vientisumą. 

 

Seksualinis smurtas
Bet koks žalingas seksualinis elgesys kito asmens atžvilgiu, įskaitant santykiavimą prieš žmogaus valią, prievartą ir kitus nepageidaujamus veiksmus.

 

Fizinis smurtas
Tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš kitą asmenį, siekiant jį sužeisti ar išgąsdinti. 

 

Ekonominis smurtas
Pasireiškia, kai partneris atima arba apriboja kito asmens galimybę naudotis finansiniais ištekliais arba dirbti.

Pritemdytoje svetainėje ant sofos sėdi žmogus ir kažką siuva, o priešais, šešėlyje, stovi dar dviejų žmonių figūros.
Atlikti testą

Ar gebate atpažinti pirmuosius smurto artimoje aplinkoje požymius?

Pasitikrinkite: galbūt jūs arba artimas žmogus patiriate smurtą, to nežinodami.

Atlikti testą

Ženklai, išduodantys smurtą

Jei įtariate, kad šeimos narys (-ė), draugas (-ė), kolega (-ė), kaimynas (-ė) ar kas nors, ką pažįstate, patiria smurtą, tačiau nesate tuo tikri, atkreipkite dėmesį į šiuos požymius.

 

Fiziniai:
• mėlynės, nubrozdinimai, kraujosruvos be įtikinamo paaiškinimo.

 

Psichologiniai:
• nuolatinis vėlavimas;
• nuolatiniai partnerio ar sutuoktinio skambučiai;
• netikėti nebuvimai darbe, nepaaiškinamos ligos;
• išvaizdos pasikeitimai;
• baikštumas, neramumas ar depresyvumas;
• nuolatinis įsitempimas, susirūpinimas;
• valgymo sutrikimai ar miego problemos;
• lėtiniai ir neaiškūs sveikatos nusiskundimai;
• koncentracijos stoka;
• sunkumas priimti sprendimus;
• naktiniai košmarai;
• mintys apie mirtį ar savižudybę.

Vaizdas iš viršaus: du žmonės eina greta vienas kito, o saulės spinduliai meta ilgus ir ryškius šešėlius.

Nukentėjusiųjų kaltinimas ir jo žala

Atsakomybės dėl smurto perkėlimas nukentėjusiam žmogui gali turėti neigiamų pasekmių. Taip elgdamiesi:

 

• mažiname pasitikėjimą, saugumo jausmą ir ryžtą kreiptis pagalbos ar pranešti apie patiriamą smurtą;
• atitraukiame dėmesį nuo tikrojo kaltininko – smurtautojo. Nukentėjusiam asmeniui tarsi liepiame pačiam nutraukti smurtą ir išspręsti problemą;
• stipriname klaidingą, visuomenėje paplitusį įsitikinimą, kad prievartą patiriantis asmuo yra kaltas ir atsakingas už smurtaujančiojo elgesį;
• giliname kaltės jausmą, kurį ir šiaip mėgina įteigti smurtautojas, nuolat teigdamas, kad dėl visko kaltas pats nukentėjusysis;
• neabejodami smurtautojo elgesio motyvais ir veiksmais, padarome jį „nematomą“ ir paliekame galimybę išsisukti nuo atsakomybės.

Naktis miegamajame su tamsiai raudonomis užuolaidomis ir nedideliu naktiniu staliuku, ant kurio stovi įjungtas šviestuvas.

Kaip padėti smurtą patiriančiam asmeniui?

Svarbiausia: nelikite abejingi. Tyla reiškia pritarimą, tad ignoruodami smurtautoją netiesiogiai palaikote jo veiksmus.

 

• Bendraudami su asmeniu, patiriančiu smurtą artimoje aplinkoje, būkite švelnūs ir dėmesingi. Išklausykite, nuraminkite ir paguoskite.
• Neteiskite ir nevertinkite nukentėjusio asmens veiksmų ar neveikimo. Būkite kantrūs ir atviri.
• Pabrėžkite, kad patirtas smurtas – ne aukos kaltė.
• Neskatinkite situacijos spręsti čia ir dabar, nebūkite įkyrūs ar pernelyg landūs.
• Padrąsinkite auką kreiptis pagalbos į policiją, medicinos įstaigą ar specializuotą kompleksinės pagalbos centrą.

Moteris ir vaikas guli kartu lovoje, po baltais patalais, ir snaudžia apsikabinę bei suglaudę galvas.

Prireikus pagalbos:

Krepšys, kuris neliks nepastebėtas. Problemai, kuri dažnai būna nematoma.

Siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į smurtą artimoje aplinkoje, pradėjome bendrą iniciatyvą su žinomu Lietuvos mados dizaineriu Robertu Kalinkinu ir kartu sukūrėme unikalią riboto kiekio krepšių kolekciją „Pastebėk smurtą“, įkvėptą problemos, kuri dažnai lieka nematoma.

 

Kolekciją sudaro dviejų modelių krepšiai. Tiek didžiojo, tiek mažojo krepšio dizainas paremtas simbolika: išsiuvinėta akis yra lyg priminimas neužsimerkti ir atidžiai stebėti aplinką, o saugos diržai, panaudoti kaip rankenos, reprezentuoja saugumą, kurio trūksta aukų namuose, ir pokyčius visuomenėje, būtinus tam, kad šios galėtų jaustis saugios.

 

Nešiokite šį krepšį ir judėjimo ženkliuką kaip simbolį, kad nesate abejingi smurtui artimoje aplinkoje.

Lietuvos mados dizaineris Robertas Kalinkinas stovi su iniciatyvos „Pastebėk smurtą“ krepšiu ant peties.

Namuose, net jeigu jie laikini, turi būti saugu ir gera. Todėl atnaujiname Kauno ir Vilniaus krizių centrus, kuriuose gyvena nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusios šeimos. Projektas vyko keliais etapais, o jo metu atnaujintų patalpų plotas siekia apie 700 kvadratinių metrų.